Tik tada, kai žmogus pats pradės suprasti kiekvieno savo poelgio pasekmes ir SAVO ATSAKOMYBĘ UŽ TAI, KAS YRA PADARYTA, tada ir tik tada žmogus galės būti tikrai laisvas!

N.V. Levašovas
https://naujos-zinios.lt/knygos/

Žemiškos vertybės: žmogaus gyvenimas, materialinės gėrybės, žemiški malonumai sudarė vertybių sistemos pagrindą. Jos pagrindas – ne pasaulėžiūra, o instinktai. Epochos dvasia persmelkė vadovaujančią žmonijos dalį. Šiandien planetoje neįmanoma rasti daugiau ar mažiau išsivysčiusios visuomenės, kuri pagal nutylėjimą NEPRIIMTŲ šių nuostatų kaip savaime suprantamos tiesos. Tai atrodo taip pat natūralu kaip kvėpavimas. Bet kurios šalys, įskaitant islamo valstybes, save laikančios humanizmo ir demokratijos priešais, pagrindiniais parametrais dalijasi humanizmo vertybėmis. Niekas nekelia klausimo “iš ko seka aukščiausios humanizmo vertybės?”. Mūsų epochos gyventojai jas laiko tikromis tik todėl, kad JOS ATITINKA savo instinktus. Atrodo, kad žmonės klausia savo kūno: „Ar gera turėti malonumą?“. Jis jiems atsako: „Gera“. Šio pripažinimo pakanka, kad BUITINĖ TIESĄ pakylėti į AUKŠČIAUSIOS IDĖJOS statusą, o visa kita laikytume demagogija. Trumpiausias būdas suvokti kasdienes tiesas – pinigai. Trumpiausias būdas gauti pinigų – juos atimti. Tai idealu, nes pelnas 100%, investicija nulis.

Ši tiesa nėra įrėminta į griežtą sistemą, bet yra pasąmonės lygmenyje, skatinanti atlikti loginius veiksmus, kylančius iš pagrindinių nuostatų. Žmonės vagia viską, kas turi ĮMANTRIAS, KEISTAS formas, pridengiant įvairiais bla-bla-bla (arba nepridengiant), o tai tik sustiprina cinizmo ir nuoširdumo atmosferą. Bet kokie administraciniai bandymai kaip nors pakeisti didžiosios dalies žmonių finansinę ir socialiai nepalankią padėtį tik dvigubai pablogina jų padėtį bet kurioje tokių sprendimų taikymo srityje. Praktikoje būtent taip ir atsitinka. Yra neginčijamų įrodymų apie įvairius valdymo struktūrų bandymus spręsti problemas: sveikatos priežiūros, socialinio būsto ir komunalinių paslaugų, pensijų ir daugelio kitų dalykų, reikalaujančių konkrečių aktyvių veiksmų, finansinio susirūpinimo sferoje ar kitų dalykų taikymas. Kai tik pradedamas bet koks orientacinis sprendimas ar praktinis veiksmas, išreikštas konkrečiu finansinio biudžeto projektu ,„nematomas dūstančio finansinio socialinio parazitizmo šešėlis“ atliks savo griaunantį ir viską griaunantį „solo“. Nesvarbu, per kokias pareigas ar pavardę įvyks tai, kas buvo pasakyta, bet tai bus būtent taip, ir NE KITAIP. Nei pareigos, nei pavardė iš anksto net nenurodo, kad kaip tik dėl to jie išsiveržė padovanodami šiai vietai suteiktą funkcinę „gyvybės dovaną“, kad tarsi „elektroninė ar visa apimanti popierinė gaudyklė“ IŠ PLANUOTO BIUDŽETO IŠLAIDŲ ATIMTI būtent tiek, kiek tai galėtų turėti teigiamą poveikį visiems kitiems sprendžiant kokią nors privačią socialinę problemą. Situacijos kvintesencija yra politiniame sektoriuje.

2Politikai ragina visus už tai, kuo JIE PATYS NETIKI – ne todėl, kad žmonės blogi, o todėl, kad savo veiksmuose jie remiasi savo pasaulio vizija. Žmonių, pozicionuojančių save kaip šalies lyderius, kalbos tuščios. Iš pradžių jie buvo juokingi, o dabar tiesiog erzina. Visi supranta: JIE NEŽINO KĄ DARYTI. Nėra tikslo, kurį galima pasiekti, kurio galima siekti. Bandymas aukštesnį tikslą pakeisti raginimais „gyvenk gerai…“ davė priešingą efektą.

Vadovai vadovavosi iš pažiūros akivaizdžia logika: jei visi stengsis aprūpinti savo gyvenimą, galiausiai visi gyvens gerai. Bet kadangi veiksmingiausia priemonė pasiekti NURODYTUS TIKSLUS yra pinigai, ir labiausiai VEIKSMINGAS BŪDAS – VAGYSTĖS, pagrindinis tikslas buvo geriausiu būdu išgauti pinigus. Vadovaudamiesi šia nepriekaištinga logika, žmonės į savo poziciją pirmiausia žiūrėjo kaip į būdą užsidirbti pinigų. Čia yra visų vagysčių ir piktnaudžiavimo šaknys. Gėdinti žmones už tai, kad jie sąžiningai atlieka savo įkvėptą instaliaciją, yra kvaila ir beprasmiška. Kokiais svarstymais turėtų vadovautis žmogus, norėdamas atsisakyti kyšio? Kodėl, turėdamas pasirinkimą – pakenkti visuomenei (ir užsidirbti pinigų) ar duoti naudos visuomenei (o ne uždirbti), žmogus, šiuolaikinės visuomenės produktas, beveik visada renkasi pirmąjį variantą? Nes dėl antrojo JOKIOS MOTYVACIJOS .

https://naujos-zinios.lt/gelbejimas-gelbetoju-38-serija-369-gilus-grezimas/

Galima iki pat mirties maldauti Pono Dievo apie tai, kad dykumoje atsirastų vanduo ir išgelbėtų nuo mirties — vanduo nepasirodys! O jeigu žmogus pasinaudos žiniomis ir nepatingėjęs tinkamoje vietoje išsikas šulinį, tai net dykumoje žmogus pasieks vandenį ir nuo mirties išgelbės ne tik save, bet ir daugelį kitų! Tik pats žmogus savo darbu ir savo valios jėga gali kovoti prieš neteisybę ir išsispręsti savo problemas bei padėti kitiems! Tik taip ir niekaip kitaip! Rusijoje yra patarlė: “Laisvam — laisvė, išgelbėtam — rojus”! Daugelis ją naudoja, bet niekas net nepagalvoja apie jos esmę! O šios patarlės esmė be galo tiksli ir pamokanti. Laisvas žmogus pats savo likimo šeimininkas ir kūrėjas, o vergu lieka tik nusižemines laukti mirties, kol gaus “amžinąjį rojaus gyvenimą”! Bet, kas įdomiausia, kitiems žadantieji rojaus gyvenimą po mirties, patys “kažkodėl” stengiasi tą patį “rojaus gyvenimą susikurti čia, “nuodėmingoje” Žemėje! Keistas “prieštaravimas”, ar ne tiesa?

"Mano sielos veidrodis"
2 Tomas.
Nikolajus Levašovas
https://naujos-zinios.lt/knygos/

Knygas galima parsisiųsti nemokamai.

APIE ŽALIAVALGYSTĘ?

Nepasakysiu, kad palaikau žalio maisto dietą. Aš tam nepritariu. Žmogui reikia valgyti ir vieną, ir kitą,  ir penktą, ir dešimtą. Jei žmogus valgo tik žalią maistą, nemanau, kad tai teisinga. Manau, taip, žmogus turėtų jausti, ko šiuo metu jo organizmui reikia. Tam tikro žmogaus kūnas šiuo metu jam sako: „Aš to noriu“. Ir jam reikia būtent tų medžiagų, kurios yra būtinos, o ne tų, kurias kažkas kitas laiko būtinomis.?‍♂️

Todėl jei klausysitės savo kūno. Žinau, kad yra žmonių, kurie tai daro. Bet kokiu atveju ateis laikas, kai šalia gulės kitas produktas, kurio valgyti nesinorės, tiesiog nėra noro, nebus apetito. Paimsit ir išmesit. Žinoma, kai žmogus apskritai yra alkanas ir neturi ką valgyti, tada jis valgys ir išspaudas, tiesa? Bet aš kalbu apie tuos atvejus, kai žmogus gali rinktis maistą, jis visada suvalgys tai, ko jam reikia, nes jaučia skonį. Kodėl? Nes jo kūnas jam sako: "Tau reikia šito."?

Niekas nėra patyręs jausmo, kad valgai tą patį produktą ir jį valgydamas gauni džiaugsmą. Ir po kurio laiko tu imi tą patį, bet tai neveikia. Turbūt visi tai patyrė?.. Nes prieš tai buvo, paprasčiausias skanumynas.? O paskui nieko, kodėl? Kadangi tuo momentu žmogui reikėjo tų medžiagų, kurios yra šiame maiste, jis jį tiekė.

Todėl geriau įsiklausyti į savo kūną, kuris geriau nei bet kuris mitybos specialistas žino, ko kažkam šiuo metu reikia, ir tada bus geriausia.

Žalias maistas, pavyzdžiui, valgau ir žalias, ir virtas daržoves, labai mėgstu pomidorus, agurkus be druskos ir tik tokius juos valgau.
Ar tai reiškia, kad esu žaliavalgis? Ne! Kai man patinka, tai darau, kai nepatinka, nedarau, tai viskas. Priklauso nuo to, ko reikia organizmui.

Nikolajus Levašovas

P.S.

Valgykite taip, kaip jums atrodo tinkama. Niekam nieko neverskite. Kiekvienas turi savo galvą. Esu prieš vegetarizmą. Nes iš pradžių, gimdamas, žmogus turi įvairiapusę mitybą. Negalite nuo to iš karto pabėgti.

Žinoma, prieš 20 tūkstančių metų mityba nebuvo ta pati.

Mityba mums priskiriama tik todėl, kad reikėjo kažkaip pailginti „marškinių“ (pagal A. Chatybovą) ar Žmogaus kūno gyvenimo trukmę. Tačiau net ir su šia mityba gyvenimo kelyje yra tam tikra riba.

⌛️ Mityba nepailgins jūsų gyvenimo trukmės. Taip daroma ne taip.

Fiodoras Škrudnevas

https://shkrudnev.com/index.php/voprosy-i-otvety/khronologicheskaya-sborka/noyabr-dekabr-2015-goda/item/1373-vopros-27

Pirmoji aktyvi gynybinė reakcija yra temperatūros padidėjimą žmogaus organizme. Faktas yra tas, kad dauguma patogenų negali toleruoti padidėjusios temperatūros ir miršta esant 39...40 ° C temperatūrai. Todėl organizmas, dar nepažindamas „priešo asmeniškai“, agresoriui sukelia šiluminį šoką...
O požiūris, kai vaistais bandoma numušti menkiausią temperatūros padidėjimą, yra visiškai klaidingas. Kūno temperatūros slopinimo poreikis atsiranda tik šiais atvejais:
a) kai temperatūros kilimas pasiekia kritinę ribą, apie 42°C, tada baltymai pradeda keistis. Tai ypač svarbu kraujo baltymams – fibrinogenams. Jei šis baltymas pradeda krešėti, atsiranda netirpus junginys – fibrinas, susidaro kraujo krešuliai, kurie gali baigtis mirtimi.
b) kai žmogaus organizmas nepakenčia kūno temperatūros padidėjimo.
Visais kitais atvejais aktyvi temperatūros reakcija kalba tik apie galingą tam tikro organizmo apsauginę reakciją. Kol infekcija bando atsigauti po terminio kūno šoko, pastarasis, tyrinėdamas priešą, pradeda gaminti antikūnus, kurie bando sunaikinti pačius „agresorius“. „SvetL“ programa, anksčiau atpažindama infekciją, jau sąveikaudama su smegenimis, sukuria galingą ir trumpą „terminį šoką“, taip užkertant kelią minėtiems rizikos veiksniams. Organizmas šį pirmąjį etapą pereina švelniau, atsikratydamas infekcijos. Paprastai šios rūšies apsaugai nebereikia gaminti antikūnų. Taip išsaugomas ir organizmo gyvybingumas, žmogus greitai atsigauna.
Apsauginę funkciją atlieka ir fagocitai – baltieji kraujo kūneliai, kurie, absorbuodami ligų sukėlėjus, patys žūva, suformuodami pūlius, kurių didelė koncentracija savo ruožtu taip pat neigiamai veikia žmogaus organizmą. Esant tokiai situacijai, „SvetL“ kompleksas (sąveikaudamas su smegenimis, o kartais „sukurdamas“ smegenis ta kryptimi, kuri reikalinga gydymui) skatina greitesnį kūno atsilaisvinimą iš negyvų ląstelių, kaip ligų sukėlėjų, negyvų fagocitų, pervedant visą organizmo sistemą į harmoningą būseną.

F. D. Škrudnevas

1993 m. gruodžio 12 d. – pagal liaudies balsavimus buvo priimta naujoji Rusijos Federacijos Konstitucija.
Ne MOKSLINIU POŽIŪRIU
Dabartinė Rusijos Federacijos Konstitucija buvo priimta 1993 m. visiškai skirtingose ​​rinkos ir politinėse realybėse. Prezidentės teigimu, kai kurias Pagrindinio įstatymo nuostatas reikia derinti su dabartiniais šalies poreikiais ir plėtros tikslais. YRA BYLA įvesti dar vieną svarbų pakeitimą „Dėl valstybės tarnautojų priesaikos davimo tvarkos įvedimo“. Priesaikos tekste turi būti tokie žodžiai, kad JOS ĮVYKDYMAS SUTEIKTŲ valdžios pareigūnui visuotinę pagarbą, o NEĮVYGDYMAS liaudies panieką. Visų laikų ir tautų priesaikos žodžiai yra patys stipriausi, kuriuos turėjo viešai ištarti ją priimantys, besiklausantys ir besilaikantys žmonės: PRISIEKIU, PAREIGA, GARBĖ, SĄŽINĖ. Šių žodžių galia tokia, kad daugelis žmonių fiziškai NEGALI jų pasakyti viešai, jausdami nepakeliamą atsakomybę! 2016 m. sausio 26 d. prezidento įsakymas dar neįgyvendintas, galbūt todėl, kad jis sulaukė STIPRAUS SLĖPTO PRIEŠINIMOSI iš tų, kurie turėjo duoti priesaiką. Tai labai sumažina prezidento 10 pataisų veiksmingumą, taigi ir jo dekretų įgyvendinimą. Bandymas išvengti priesaikos atskleidžia daugelio valdžios atstovų norą savo darbą paversti nematomu, nežinomu, žmonėms neatskaitomu ir neatsakingu. O tai reiškia – prieštarauti Konstitucijos raidai ir dvasiai.
F.D. Škrudnevas https://shkrudnev.com/index.php/home/seriya-369/item/2382-037-369-pyatyj-uroven-politiki

„Ne visi žmonės yra verti atleidimo, kai kurie turi sumokėti už savo veiksmus, kitaip jie nepagrįstai ims manyti, kad jau yra verti atleidimo, ir tada tavo gėris atneš tik blogį...
Atminkite, kad gėris visada turi būti PROTINGAS. Priešingu atveju tai jau visai ne gėris, o tiesiog tavo širdies ar troškimo aidas, kuris nebūtinai sutampa su tuo, kas iš tikrųjų yra tavo padovanotas žmogus.
Ir ne kiekvienas norintis atgailauti turėtų turėti galimybę tai padaryti, nes nieko, kas ateina nemokamai, dėl didelio žmogaus kvailumo jis nevertina. Ir viskas, kas jam duota nemokamai, nereikalauja iš jo pastangų.
Todėl žmogui, kuris padarė klaidą, labai lengva atgailauti, bet neįtikėtinai sunku iš tikrųjų pasikeisti.

Svetlana Levašova „Atvirumas“
https://naujos-zinios.lt/knygos/
Atvirumas. Vaikystė
Atvirumas. „Vaikystė“ yra vienintelė Svetlanos Levašovos knyga,

⚜️?⚜️
Из книги "Откровение". Автор Светлана Левашова
https://prirodagizni.info/books/otkrovenie/

Gruodžio 5-oji – Karinės šlovės diena
Šiandien minima Rusijos karinės šlovės diena – 1941 metų gruodį prie Maskvos prasidėjo sovietų kariuomenės kontrpuolimas. Maskvos mūšis tapo vienu iš lūžių Didžiojo Tėvynės karo ir viso Antrojo pasaulinio karo metu. Tai prisidėjo prie antihitlerinės koalicijos stiprinimo, fašistinio bloko susilpnėjimo, privertė Japoniją ir Turkiją susilaikyti nuo įsitraukimo į karą. Dėl Maskvos mūšio sovietų kariuomenė sustojo, o paskui smarkiai pralaimėjo nacių kariuomenė, kuri laikė save nenugalima. Priešo pajėgos buvo nustumtos 100-250 kilometrų nuo sostinės. Mūšiuose už Maskvą parodytą narsą ir drąsą gvardijos vardai buvo suteikti 40 dalinių ir junginių, ordinais ir medaliais apdovanoti 36 tūkstančiai karių, 187 žmonėms – Sovietų Sąjungos didvyrio vardas. Medaliu „Už Maskvos gynybą“ buvo apdovanotas daugiau nei 1 milijonas žmonių, iš jų daugiau nei 380 tūkstančių karių ir apie 640 tūkstančių civilių. Mes ir ateities kartos privalome šventai saugoti istorinę tiesą apie Antrąjį pasaulinį karą, suprasti destruktyvias bet kokio susitaikymo su nacionalizmu, antisemitizmu ir ksenofobija pasekmes. Būtent su tiesioginiais nacizmo pasekėjais mūsų kariai ir vadai šiandien kovoja specialios karinės operacijos metu. Mūsų planetoje vyksta rimta kontroliuojamo gyvenimo sąlygų korekcija link TIKROS PROGRAMINĖS BŪSENOS. Prieš mūsų akis bendras socioninis visos planetos visuomenės vaizdas (sugyvenimo paveikslas) išgyvena REDIKLIUS POKYČIUS.

DRĄSA

Drąsa - tai pasipriešinimas baimei ir baimės kontrolė, o ne baimės nebuvimas.

Fiodoras Škrudnevas
Straipsnis „025_369 APIE BAIMĘ“
https://naujos-zinios.lt/gelbejimas-gelbetoju-25-serija-369-apie-baime/