IGNOTAS TYZENHAUZAS🇱🇹

Ignotas Tyzenhauzas (1760–1822) buvo reikšminga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir karinę figūra. Jis tarnavo kaip kariuomenės generolas majoras bei aktyviai dalyvavo svarbiausiuose to meto įvykiuose. Nors 1792 m. prisijungė prie Targovicos konfederacijos, vėliau tapo Tado Kosciuškos sukilimo dalyviu prieš Rusijos okupaciją, dėl ko buvo areštuotas. Taip pat 1812 m. prisidėjo prie Napoleono administracijos Lietuvos laikinosios komisijos veiklos.

Tyzenhauzas daug prisidėjo prie Rokiškio miesto ir dvaro plėtros. Jo iniciatyva buvo pastatyti klasicistinio stiliaus dvaro rūmai, kurie tapo reikšmingu architektūros paminklu. Jis pertvarkė Rokiškio senamiestį, suformavo centrinę aikštę, aplink kurią iškilo svarbiausi miesto objektai, įskaitant Šv. Mato bažnyčią. Šis urbanistinis sprendimas padėjo Rokiškiui tapti regiono centru.

Be politinės ir urbanistinės veiklos, Ignotas Tyzenhauzas aktyviai rūpinosi kultūriniu gyvenimu. Jis įkūrė muzikos mokyklą, teatrą, kuriame dalyvavo ir jo šeimos nariai, bei skatino kultūrinį švietimą. Jo vaikai taip pat pasižymėjo išskirtiniais talentais – duktė Sofija tapo pirmąja lietuvių rašytoja, o sūnus Konstantinas garsėjo kaip ornitologas ir gamtininkas.

Tyzenhauzų šeimos veikla ir indėlis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje ir istorijoje. Jų iniciatyvos padėjo plėtoti ne tik miestų infrastruktūrą, bet ir skatino meno, mokslo bei kultūros raidą, kas išlieka svarbiu istoriniu palikimu.

@Monarchistai

PRANCIŠKUS JELSKIS🇱🇹

Pranciškus Jelskis (1738–1821) buvo svarbi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė figūra. Jis užėmė įvairias pareigas, įskaitant Gardino iždininko, pastalininkio ir Starodubo pakamario. Jelskis taip pat dalyvavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisijos veikloje ir ėjo Lietuvos tribunolo maršalkos pareigas. Ketverių metų seime (1788–1792) jis dirbo kaip pasiuntinys.

1794 m. Kosciuškos sukilimo metu Jelskis tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės deputacijos nariu. Sukilimui nepavykus, jis emigravo, tačiau vėliau grįžo į Lietuvą, valdant carui Pavelui I. Jelskio veikla atspindi jo įsipareigojimą siekti politinių reformų ir dalyvauti šalies valdyme net ir sudėtingomis aplinkybėmis.

1812 m. Pranciškus Jelskis buvo paskirtas Lietuvos laikinosios vyriausybės komisijos teisingumo komiteto vadovu. Ši komisija administravo Vilniaus, Gardino, Minsko ir Balstogės departamentus, rūpinosi finansais, kariuomenės organizavimu ir švietimu. Jelskio vaidmuo šioje komisijoje buvo reikšmingas siekiant koordinuoti laikinosios valdžios darbą.

Pranciškus Jelskis buvo kilęs iš garsios Jelskių giminės, aktyviai dalyvavusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Vedęs Ameliją Prozor, jis susilaukė keturių sūnų, kurie taip pat tęsė šeimos tradicijas. Jelskio gyvenimas atspindi asmenybę, pasišventusią savo šalies ir visuomenės gerovei.

@Monarchistai

HERKUS MONTE

Herkus Monte (dar žinomas kaip Herkus Mantas) buvo vienas iškiliausių prūsų vadų, vadovavęs Didžiajam prūsų sukilimui prieš Kryžiuočių ordiną 1260–1274 m. Jis gimė Notangos žemėje ir jaunystėje buvo paimtas įkaitu, išvežtas į Magdeburgą, kur mokėsi vienuolyno mokykloje. Ten įgijo išsilavinimą bei susipažino su vokiečių karine taktika, kurią vėliau panaudojo kovose prieš kryžiuočius.

Grįžęs į Prūsą, Herkus Monte tapo notangų vadovu ir pradėjo vadovauti sukilimui. 1261 m. jis sumušė kryžiuočius Pokarvių mūšyje, o vėliau apgulė Karaliaučiaus pilį, nors ir buvo sunkiai sužeistas. 1263 m. Herkus vedė sukilėlių žygį į Pavyslį, kur užėmė Kulmo miestą ir sutriuškino kryžiuočių kariuomenę ties Liubava, nužudydamas didįjį magistrą Helmerichą.

Nepaisant pradinės sėkmės, sukilėliai prarado savo pozicijas, kai kryžiuočiai gavo paramą iš Vakarų Europos. 1272 m. Herkus Monte buvo priverstas trauktis į pietų Prūsijos miškus, tačiau 1273 m. jis buvo sugautas ir pakartas. 1274 m. sukilimas buvo galutinai numalšintas.

Herkus Monte tapo prūsų pasipriešinimo simboliu. Jo garbei pavadintos gatvės, sukurtos meninės dramos ir filmai. Vienas žymiausių kūrinių – Juozas Grušo istorinė drama „Herkus Mantas“, pagal kurią 1972 m. buvo sukurtas filmas. Šis herojus išliko ryški legenda, įkūnijanti laisvės siekį.

@PrusuLietuva

JANAS SNIADECKIS🇱🇹

Janas Sniadeckis (1756–1830) buvo žymus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokslininkas – astronomas, matematikas, filosofas ir pedagogas. Jis garsėjo kaip Vilniaus universiteto rektorius (1807–1815 m.) bei prisidėjo prie švietimo ir mokslo raidų LDK. Sniadeckis aktyviai tyrinėjo matematikos filosofijos klausimus, gilindamasis į racionalaus mąstymo ir logikos principus, bei siekė įrodyti matematikos svarbą visų mokslo sričių plėtrai.

Vienas reikšmingiausių jo darbų – traktatas „Apie matematinį mąstymą“. Šis veikalas buvo pristatytas Vilniaus universitete 1818 m., o vėliau išliko svarbus matematikos ir filosofijos ryšių tyrinėjimuose. Jame Sniadeckis pabrėžė matematinių metodų universalumą ir jų vaidmenį pažinimo procese. Jis skatino logiškai pagrįstą ir sistemingą mąstymą kaip būtinybę moksliniame darbe.

Sniadeckio filosofinė veikla taip pat apėmė metafizikos ir epistemologijos sritis. Jo traktatai, tokie kaip „Apie filosofiją“ ir „Apie metafiziką“, nagrinėjo žmogaus proto galimybes ir ribas, pabrėžiant, kad pažinimas turėtų remtis ne tik empirika, bet ir racionaliais principais. Šios idėjos turėjo įtakos tolesniam filosofijos vystymuisi Lietuvoje ir Europoje.

Sniadeckio palikimas neapsiriboja vien mokslo sritimi – jis buvo aktyvus visuomenės veikėjas, siekęs švietimo reformų ir studentų ugdymo gerinimo. Jo darbai ir idėjos įkvėpė ne vieną mokslininkų kartą ir prisidėjo prie švietimo bei mokslo plėtros ne tik Vilniaus universitete, bet ir platesniu mastu.

@Monarchistai

Mūsų antras kanalas skirtas Mažajai Lietuvai t.me/PrusuLietuva

@Monarchistai

SKOMANTAS🇱🇹

Skomantas (dar žinomas kaip Komantas) buvo XIII a. sūduvių (jotvingių) kunigaikštis ir karingas karvedys, dalyvavęs reikšminguose mūšiuose prieš kryžiuočius bei kaimynines tautas. Jis vadovavo sūduvių pasipriešinimui Vokiečių ordinui, aktyviai dalyvaudamas Didžiajame prūsų sukilime (1260–1274 m.). Istoriniuose šaltiniuose Skomanto vardas minimas įvairiomis formomis, tokiais kaip Scumandus, Skomant ar Skumant, atspindint jo platų veiklos regioną ir istorijos svarbą.

Skomantas garsėjo savo žygiais į kaimynines žemes, tarp jų ir į Rusios teritorijas. Apie 1244–1245 m. jis kartu su Baručiu surengė žygį į Pinsko apylinkes, tačiau buvo užpulti Voluinės ir Haličo kunigaikščių kariuomenės. Nepaisant pralaimėjimo, Skomantas liko įtakingu ir drąsiu vadovu, žinomu kaip žynys ir pranašautojas, kaip minėta Haličo–Voluinės metraščiuose.

Vėliau Skomantas tęsė kovas su kryžiuočiais, rengdamas antpuolius į Kulmo žemę ir stiprindamas sūduvių pasipriešinimą. Tačiau 1280–1281 m. kryžiuočiai nusiaubė jo žemes ir sudegino jo pilį. Nepaisant šių nuostolių, Skomanto kariai sugebėjo sunaikinti pasiklydusią kryžiuočių kariuomenę, parodydami savo gebėjimą atsilaikyti net ir sunkiomis sąlygomis.

Galiausiai, 1283 m. Skomantas kartu su vakarų jotvingių vadais ir daugybe gentainių pasidavė Vokiečių ordinui bei priėmė krikštą. Už tai jis gavo žemes paveldimai valdyti, nes jo gimtoji Sūduva buvo nuniokota. Skomanto gyvenimas yra ryškus XIII a. baltų genčių kovų už išlikimą ir santykių su kaimyninėmis jėgomis pavyzdys.

@Monarchistai

ADOMAS JURGIS ČARTORISKIS🇱🇹

Adomas Jurgis Čartoriskis (1770–1861) – viena reikšmingiausių asmenybių, susijusių su Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos likimu XIX a. Jo kilminga Čartoriskių giminė turėjo gilias šaknis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, o pats Čartoriskis aktyviai veikė politinėje ir kultūrinėje srityse, siekdamas išsaugoti Lietuvos ir Lenkijos paveldą po Respublikos padalijimų.

Jaunystėje Čartoriskis buvo švietėjiškų idėjų puoselėtojas, rėmęs Lietuvos ir Lenkijos modernizavimą. Jis siekė stiprinti Lietuvos didikų vaidmenį ir pabrėžė švietimo svarbą. Čartoriskiai savo žemėse kūrė mokyklas, bibliotekas ir skatino mokslo plėtrą. Šie darbai turėjo ilgalaikį poveikį Lietuvos kultūriniam gyvenimui.

Po Respublikos padalijimų Čartoriskis dirbo Rusijos imperijoje, tikėdamasis gauti caro paramą Lietuvos ir Lenkijos autonomijai. Nors šie planai nepasiteisino, jis nenutraukė pastangų atkurti Lietuvos ir Lenkijos valstybingumą. Adomas Jurgis rėmė 1830–1831 m. sukilimą, kurio metu Lietuvos bajorai ir valstiečiai stojo prieš Rusijos valdžią.

Gyvendamas emigracijoje, Čartoriskis rūpinosi Lietuvos istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimu. Jo įkurtas „Hotel Lambert“ fondas Paryžiuje tapo svarbiu centru, telkusiu lietuvių ir lenkų inteligentiją. Adomas Jurgis Čartoriskis savo gyvenimu įkūnijo Lietuvos ir Lenkijos kovą už nepriklausomybę, o jo palikimas išliko svarbi Lietuvos istorijos dalis.

@Monarchistai

@Monarchistai

Laisvės gynėjų diena – sausio 13 d. minima Lietuvos atmintina diena. Keliama Lietuvos valstybės vėliava.

1991 metais šią dieną įvyko masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybei jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą. Bandymai šturmuoti Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus buvo vykdomi nuo sausio 9 d. Užimti atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė.

Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai atsisakė.

Nors užgrobti kai kuriuos objektus ir pavyko, galutiniai operacijos tikslai (užimti parlamentą, išprovokuoti nesantaiką tarp įvairių tautybių Lietuvos piliečių, pateikti šiuos įvykius kaip dviejų ginkluotų pusių kovą) nebuvo pasiekti, ir gana greitai Sovietų armijai teko iš užimtų objektų pasitraukti.

@Monarchistai

Intereuropean Monarchist Movement
This is a folder of European monarchist channels where you can learn a lot about the history of monarchy as a whole and individual monarchist states. You will also find interesting articles about monarchist ideology here.

add folder